manoakys

Griztu i Vilniu, o kad nebutu taip nuobodu, tebunie paskutinis irasas parasytas autobuse, ant galines sedynes.

Apzvelgsiu paskutinius, mano manymu, vertus pamatyti objektus Nidoje.
Visu pirma, kaip save gerbiantis turistas – turi aplankyti miesto baznycias. Manau, dauguma tai ir daro 😉 O Nida turi net dvi baznycias. Kaip tokio dydzio miesteliui, sakyciau visai neblogai (Nidoje gyvena 1650 gyventoju). Pirmoji – Evangeliku Liuteronu. Tai sena, banycia, pastatyta tais laikais, kai Nida priklause Vokietijai. Juk Lietuvoje labiau Krikscionybe Katalikybė propaguojama. O ten apsilankyti verta del dvieju dalyku – pasigrozeti vitrazu.

Jis gana paprastas, bet kazkuo man mielas. Ir paklausyti vargonu muzikos. Tai gana sena tradicija sioje baznycioje. Kai buvau mazas, eidavau su mama klausytis. Deja, dabar tai sukomercinta ir kainuoja 15Lt.

Antroji baznycia – Kataliku.


Ji pastatyta pries kokius 5 metus, todel jauciamas modernistinis architekturs stilius. Taciau, mane labiausiai zavi, savito Nidos stiliaus ir modernumo siteze. Stai stogas siaudinis – kaip ir daugumos Kursiu Nerijoje pastatu, o pats pastatas su milziniskais langais, sviesus ir kryzius kabo atrodytu erdveje. Kiek keista, bet tuo paciu ir zavi. Beja, anksciau Krikscionys katalikai rinkdavosi toje pacioje Evangeliku Liuteronu baznycioje. Va, kaip graziai Evangelikai Liuteronai ir Krikscionys katalikai sugyvendavo, net ta pacia baznycia dalindavosi.

Lauke irengta arena, susesti nemazam lankytoju kiekiui.

Na, nebent per vestuves toks kiekis susirnktu 🙂 O siaip, visai idomu butu butent tokioje baznycioje tuoktis…

Palikim sakralius dalykus ir pereikim prie labiau zemisku.
Nidoje yra toks keistas stogelis (as ji vadinu Estrada)

Speju, tai sovietmecio palikimas. Paskirtis? Gal ten turejo vykti zibureliai, estradines muzikos koncertai ir diskotekos? Nezinia. Dabar, tik kas met aplankant ta vieta, stebiu kaip “Estrada” nyksta ir yra. Na, siokia tokia paskirti ji ir dabar turi. Sprendziu is to, kad po tuo stogeliu padetas matrasas. Reiskia, kazkas cia nakvoja. Vistiek man kazkuo magiska sita vieta.

Ir zinoma, svyturys.

Kalnas, i kuri ikopti butina, kad pamatyti ta grozi. kad paskaiciuoti kiek dryziu raudonu, o kiek baltu. Kad isiminti svyturio zybsejimo eiliskuma. Kad pasvajoti apie vandenynu tolius, audras ir simtus zveju, isgelbetus butent svyturio pagalba. Sis svyturis pasako laivu kapitonams, kad prieplaukos nera – plaukit toliau. O jei rimtai, juk visi svyturiai zybsi skirtingai.

Taip ir norisi, pries temstant, prisesti prie svyturio, isgerti kokio tauriojo gerimo, sulaukti kol jis uzsiziebs ir uzdainuoti: “Nes cia svyturys, nes cia kairej ir desinej vanduo…”. Juk lietuviai daininga tauta. Ypac kai isgeria.

Tai tiek apie Nida, Kursiu Nerija, smelynus, juras ir marias. Tikiuosi prisiminet, kaip ten gera. Tikiuosi jei dar ten nebuvote – apsilankysite. O as, kaip visad, juokais, pavadinsiu Nida savo antraja gimtine ir noresiu ten grizti. Vel ir vel.

P.S. Visą info sukelsiu į vieną, patogų puslapį. Ten bus ir turistinės informacijos, neskelbtos įrašuose. Sekit meniu 😉

Daugiau informacijos rasi čia: http://www.manoakys.lt/aplankykite-nida-ir-kursiu-nerija/